2022. Čiulpinukai

Jūros akmuo (akmuo ant kranto) – tai tik kietesnis žemės grumstas, nugludintas, „nučiulptas“ stichijų, apstumdytas tokių pat kaip jis, dugnu keliaujančių „bendrakeleivių“.Jų forma, spalva, raštai unikalūs, keliantys nuostabą ir santūrų pasigėrėjimą. Tai tobuli ready-made objektai, provokuojantys ne tik juos liesti, laikyti delne, čiulpti(!), bet ir „bendrauti“ – apie laiką, prasmes, ar tiesiog tai, kas gražu.
Man labai įdomu, bet niekaip negaunu atsakymo: kaip kai kuriems „čiulpinukams“ pavyksta išsaugoti beveik tobulą formą? Kokios aplinkybės ar vidinės nuostatos padeda atsispirti gniuždančiai stichijų jėgai? Gal nuolatinis blaškymas turi prasmę? Gal pasaulio ir jūros chaosas neveikia, įveikus chaosą savyje? Gal kiekvienas greitkelis ir klystkelis yra nežinomo d a o dalis, vedanti į išsilaisvinimą, suvokimą kažko esmiškai svarbaus.Gal egzistuoja kažkoks kitoks  k r a n t a s, nors niekas jo nematė ir niekas iš jo negrįžo. Pasiekti jį galima tik laikantis tam tikrų „riedėjimo dugnu“ taisyklių, taip įgyjant tobulą pavidalą ir formą.
Tiems, kam pavyks pasiekti k r a n t ą, bus dovanotas naujas – laimingas, o gal net amžinas gyvenimas.
Kai kurie tuo patikėjo.