2018. Už nuopelnus…

2018m. / Saulius Vaitiekūnas

Sidabras, titnagas, topazai,akvamarinai, emalis, Baltijos jūros akmuo, ametistai, kalnų krištolas.

Už nuopelnus…“ – tokia yra visų svarbiausių ir garbingiausių valstybinių apdovanojimų koncepcija, pagerbiant šaliai, tautai ir bendruomenei nusipelniusius žmones. Tačiau kas įvertins už ištikimybę sau ir savo idealams? Kas pagerbs už drąsą būti savimi? Kas pagirs už ryžtą gyventi savo, autentišką, o ne kitų primestą gyvenimą?

Simbolinė kolekcija „Už nuopelnus…“ skiriama už kasdienius, todėl esminius apsisprendimus. Už juos, paprastai, neapdovanoja jokia valstybė nei vyriausybė. Centrinė šių simbolinių pagarbos ženklų figūra yra akmuo – kiekvieno mūsų žemės grumstas. Ištikimybė sau pačiam, savo vertybėms tampa ištikimybe savo paties krantui, tai žemei, ant kurios žengėme pirmuosius žingsnius, klupome ir draskėme žaizdas, vėl stojomės ir ėjome į priekį. Nuo šios žemės atsispirdami tapome tuo, kuo ir esame šiandien. Visi ankstesni apsisprendimai liudija, kad vertingas yra pats buvimas ant šios žemės, pakeliui iš vieno kranto į kitą. Asmeninis santykis su savo žeme yra esminis kiekvieno žmogaus gyvenime, nepaisant to, kas šiandien propaguojama vis labiau kosmopolitiškėjančioje viešojoje erdvėje bei bevardžiuose pasaulio tyruose.

Kolekcijos „Už nuopelnus…“ pagerbimo ženklu tampa brangiausias žmogaus akmuo – pati jo žemė. Visi kaspinai, juostos, brangakmeniai bei taurieji metalai, kuriais „apkabintas“ ir „pagražintas“ šis Baltijos jūros bei nacionaliniu akmeniu išrinktas titnagas skirti paryškinti, pabrėžti pačios žemės grožį ir svarbą. Nes pati žemė yra brangiausia, ką turime. Šioje kolekcijoje pati žemė yra ir pagrindinis apdovanojimas, o kartu – ir tas, kas apdovanoja.

„Savo kranto kryžiaus ordinas“ ir „Savo kranto kryžiaus ordino žvaigždė“ skirti pagerbti tuos, kam pavyko nesuklupti nešant savo kryžių ir tuos, kurie liko ištikimi į priekį juos vedusiai žvaigždei.