2014. Žalia giria – balta jūra

Dujokaukės, statybinė montažinė puta, metalas, medis
Aukštis 987 cm, ilgis 426 cm

Pergalei Žalgirio mūšyje / 1410 / ir „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje statybos darbų pradžiai / 2010 / paminėti

…mūšis laimėtas – kova tęsiasi…

„Žalia giria, balta jūra“ – skulptūrinis objektas skirtas Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti, tačiau kūrinio atsiradimą sąlygojo ne vien jubiliejaus metai, bet, ir tai svarbiausia, paralelės tarp ano meto geopolitinės – kultūrinės situacijos bei šiuolaikinių ekologinių, socialinių, kultūrinių, ekonominių, politinių Lietuvos ir viso Baltijos regiono, aktualijų.

Projekto idėja atsirado bandant susivokti nueito kelio geografijoje, pasitikslinti kryptis, susišaukti su bendrakeliaujančiaisiais…

Situaciją pasaulyje šiuo metu apibūdina visuotinis galios retorikos nuosmukis. Finansų krizė pasaulio rinkose, klimato kaita ir negebėjimas civilizacijos susikurtomis priemonėmis pasipriešinti siautėjančioms gamtos, kapitalo, susipriešinusių tautų ar socialinių grupių interesų stichijai. Tai aplamai pasitikėjimo valstybių, megakorporacijų, bankų institucine galia krizė… Galia – kaip metodu… lengvabūdiško „pasitikėjimo“, kad kažkas, be mūsų pačių dalyvavimo, pastangų, išspręs visas problemas, pataisys visus, dėl mūsų pačių abejingumo, apsileidimo, nemokšiškumo, pašlijusius „reikalus“, krizė…

Jubiliejinių įvykių retorikos, pompastikos, egzaltacijos fonas iššaukia ir kiek kitokias nuotaikas ir pamąstymus. Ar tikrai jau viskas taip gerai, ar iš tikrųjų esame tie „nugalėtojai“, „čempionai“, teisėtai džiūgaujantys dėl buvusių pergalių mūšiuose sėkmės… Ir grėsmės nuojauta verčia konstatuoti, kad kova, įgavusi kitus pavidalus ir formas, tęsiasi kitoje erdvėje ir laike. Religinės, teritorinės vidurinių amžių kovos Europoje persikėlė į šių dienų dimensiją, tai yra, į transformuotą, ekoindustrinį geopolitinį batalijų lauką. Baltijos jūros regiono valstybės priešpastatomos ekonominio gerbūvio ir galimos ekologinės katastrofos akivaizdoje.

Amžiaus projektu įvardijamas dujotiekis „Nord Stream“, jau šiais, 2010 metais pradėtas tiesti Baltijos jūros dugnu ir tiesiogiai sujungsiantis dvi didžiausias savo ekonomikos galiomis Baltijos jūros baseino valstybes (Rusiją ir Vokietiją), jau ne vieneri metai kelia nerimą visoms šalims, susitelkusioms aplink šį unikalų gamtos objektą.

Pirmo ir Antro Pasaulinių karų palikimas, dešimtys Mendelejevo lentelėje šiaip jau „nekaltų“ elementų patalpinti kaip užtaisas šimtuose tūkstančių tonų aviacinių bombų ir patrankų sviedinių nuskandintų daugiau nei 1200 kvadratinių jūros kilometrų plote, yra tapęs uždelsto veikimo chemine/ekologine bomba, grėsme, kuri tarsi Danijos princo tėvo šmėkla, atsekė visus XX amžiaus tragedijų dalyvius ir liudininkus į XXI amžiaus laiką…

Projektuojamas 2 kilometrų pločio koridorius jūros dugnu Vyborgo – Greifswaldo kryptimi, neišvengiamai pakels nuo dugno milijonus tonų dumblo, prisodrinto ipritu, fosgenu, luizitu, klarku I ir II bei kitomis mirtinai nuodingomis medžiagomis, prasisunkusiomis pro laiko jau suardytus apvalkalus.

Tiesa, dujotiekis žada didelę ekonominę naudą iniciatoriams, dalyviams ir jų rėmėjams. Iniciatorių nuomone, tai „nieko tokio“…nes „žengus į balą, pakilęs dumblas vėl nusėda“. Tuo tarpu aplink Baltijos jūrą gyvena 85 milijonai žmonių.

Taigi, matome, net konfrontuojančios pusės liko tos pačios, (nors buvę sąjungininkai ir persimetė į buvusių priešininkų stovyklą), o kovos lauku tapo jau ne Žalios Girios, o Balt(ij)os Jūros ekologiniai, kultūriniai, politiniai, socialiniai kontekstai.

„Nord Stream“ projektą įgyvendinančios, „privačiomis“ prisistatančios, kompanijos susibūrė po viena vėliava Šveicarijoje (šalyje, nepasirašiusioje Helsinkio Pakto, dėl atsakomybės už gamtai padarytą žalą) elgiasi absoliučiai nekorektiškai savo kaimynų atžvilgiu. Procedūriniai pažeidimai, nesukurti galimos žalos kompensavimo mechanizmai, stipresniojo teise grindžiamas elgesys, padaro juos savanaudiškų ekonominių ir politinių ambicijų įkaitais.

Pasirinkta kūrinio stilistika ir medžiagos (medis, dujokaukės, vamzdžių fragmentai, statybinės putos), autoriaus nuomone turėtų atlikti tai, ko tikėjosi ir Altamiros, Lasco bei kitų viduržiemio jūros baseino teritorijoje esančių olų piešinių autoriai, prieš susitikdami su savo laiko grėsmėmis ir pavojais.

Bendrystė atsispindėtų Baltijos šalių – partnerių bendruomenių išreikšta pozicija projekto portale, kuriame kiekviena šalis partnerė suteiktų savo bendruomenės nariams laisvą prieigą viešam nuomonės pareiškimui apie projekto idėją bei meninę jo formą.